vynkalnis

vỹnkalnis sm. (1) KII345, K, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, Kos37, N vynuogynas: Tie, kurie butus kuria arba moteres veda, arba vynkalnius sodin, arba kurie pilni baimės būtų, vėl namon keliautų Bb1Mak 3,56. Tūli vynkalniai savo vertybę prapuldę LC1886,48.